Slapukų nustatymai x

Kasdien mūsų sveikas organizmas pagamina apie 200 g gintaro rūgšties ir pats ją sunaudoja savo reikmėms.Ką mes besuvalgytume, - baltynus, riebalus, angliavandenius, - viskas virsta tam tikromis organinėmis rūgštimis (vadinamasis Krebso ciklas).Tasai krebso ciklas, kvėpavimo grandinė ir energijos akumuliacijos sistema, sukasi mitochondrijose - ląstelių vidaus organoiduose, kurie ir yra energijos versmė.Būtent mitochondrijose sudega įvairiausios medžiagos, jos paverčiamos ATP nukleotitu, kuris yra visų organizmo audiniuose vykstančių procesų, energetinis kuras. XIX - XX a. tyrėjai išsiaiškino, jog gintaras susiformavo prieš daugelį milijonų metų augusių miškų, medžių sakų fosilizacijos procese, kai dervų rūgštys polimerizavosi jūrų lagūnų ir upių deltų, šarminėje terpėje, nuo deguonies kietėjo, chemiškai kito. Ypatinga gintaro substancija, vadinamoji, gintaro rūgštis - succini acid. Tai natūralus augalų ir gyvūnų organizmų medžiagų apykaitos produktas. Baltijos gintare jos yra 3 - 8 proc. - daugiau, nei kitur pasaulyje randamame gintare. Kiti, žymesni jos šaltiniai - vynuogės, agrastai, rabarbarai, bet juose gintaro rūgšties  tūkstanteriopai mažiau nei Baltijos gintare. medicinos reikmėms ši rūgštis išgaunama iš natūralaus gintaro (įvairiai pramonei gaminama ir sintetinė), jos cheminė formulė - C4H6O4, lydymosi temperatūra - 184-187 C. Tai balti, kristaliniai milteliai, kurių skonis panašus į citrininės rūgšties. Ji neturi jokio neigiamo poveikio ir nesikaupia audiniuose. Gintaro rūgštis stimuliuoja nervų sistemą, stiprina žarnyno ir inkstų veiklą, pasižymi priešstresiniu, priešuždegiminiu ir antitoksiniu poveikiu. Pritaikoma gydant anemiją, ūmius radikulitus, širdies ir kraujagyslių ligas. Kompresuose su medicinine tulžimi - onkologijoje. Skydliaukės ligų atvejais rekomenduojama gerti gintaro rūgšties vaistus, kartu nešioti ant kaklo neapdirbto gintaro karolius. Žmonės, profilaktiškai vartojantys gintaro rūgštį, džiaugiasi gera nuotaika, sklandžiu širdies darbu, yra aktyvūs ir optimistai. Gintaro rūgštis detoksikuoja alkoholį. Normali gintaro rūgšties molekulinė koncentracija kraujyje yra 0,2 - 0,8 mmol/l. Todėl amžinai pavargusiems, irzliems, nelaimingiems ir su savo skausmais bei įtampomis besigaluojanties žmonėms, reikėtų  išsitirti kraują ir padaryti išvadas. Kam gintaro rūgštis neįperkama, gali gydymui vartoti gintaro dulkes ar pudrą. Taip darė senovės egiptiečiai ir graikai. Garsusis XI a. daktaras Avicena gintaru gydė beveik visas žinomas ligas ir pirmasis teisingai nurodė gintaro miltelių dozę vidiniam vartojimui - pusę miskalo, t.y. apie du gramus.