Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“.

Visi mėgstantys ir nešiojantys papuošalus susiduria su problema, kad po kelių metų, o kartais ir greičiau, jie tampa nebe tokie gražūs.... Ne išimtis ir gintaro dirbiniai.  Taigi, ko vengti, kad gintarinis papuošalas jus džiugintų kuo ilgiau. Ir ką daryti kai jis tampa nebe mielas?

Gintaro paviršius labai imlus aplinkos teršalams. Ypač gintarui kenkia sintetiniai kvapai (kvepalai) ir mirobiologinė tarša. Gintaro dirbiniai traukia kūno prakaitą todėl juos patartina nuolat valyti. Natūralaus gintaro dirbinius specialistai pataria valyti švelnaus, bekvapio muilo bei vandens mišiniu, 1 ar 2 proc. sodos, taip pat obuolių acto tirpalu.

Su gintaro papuošalu nepatartina maudytis, o ypač, jei jis ne vien gintarinis, o pvz. derintas su tauriuoju metalu arba oda. Paprasti karoliukai gal ne tiek nukentės, jei su jais įsibrisite į jūrą - tiesiog taps labiau matiniai, praras spindesį, jei buvo poliruoti. Tačiau dirbinį, kuris buvo kombinuotas su oda ar tauriuoju metalu, galite taip pažeisti, jog sunku bus jį išgelbėti... Esu mačiusi tokių "nukentėjusių" - teko juos ardyti, dalis mesti lauk, o gintarą šlifuoti ir poliruoti iš naujo.

Kad gintaras neprarastų sveikatinančių sąvybių, gintariniai papuošalai turi būti laikomi sandariose dėžutėse, toliau nuo chemijos produktų, kosmetikos ir kvepalų. Taip pat patartina gintaro papuošalus laikyti atskirai nuo kitų papuošalų.

Gintaras, ypač baltasis, bijo intensyvios saulės šviesos. Dažnai nusipirkę balto gintaro karolius, klientai nustemba, jog jis tampa nebe baltu, o geltonu... Ypač greitai tai įvyksta, jei gintaras nesaikingai pasimėgauja  saulute. Įdega, kaip ir žmonės :) Nepergyvenkite labai, vis tiek jis gražus ir vertinamas...

Nepamirškite, kad gintaras ne akmuo, jis trapus, todėl jį reikia saugoti. Prieš miegą išsisekite auskarus, nusiimkite karolius ar kitus papuošalus.

Meistrai nelabai noriai taiso dirbinius. Kodėl? Todėl, kad kartais taisymas užima daugiau laiko, nei naujo dirbinio pagaminimas. Įsivaizduokite, tenka ardyti, kyla rizika pažeisti gintarą, vėliau reikia  iš naujo šlifuoti, poliruoti ir vėl sudėti viską, taip kaip buvo... Galima ir kelias dienas sugaišti. Paskaičiuokim kiek kainuoja viena, bet kurio statistinio dirbančiojo darbo diena... O jei kliento už dirbinio atnaujinimą tiek  paprašysi? Įsižeis, turbūt...

Sidabrą įprasta valyti merkiant jį įvairius tirpalus. Nesuklyskite įmerkdami į tokį tirpalą sidabrinio dirbinio su gintaro įsodu. Nepataisomai sugadinsite gintarą. Geriau jau sidabrą tiesiog pavalyti su specialia sidabro valymui skirta servetėle. Ji nuvalo, nušviesina ir atnaujina metalą. O gintaro įsodą geriausia tiesiog patikėti meistrui nupoliruoti.

Daugelis gintarą perka dėl jo sveikatinančių savybių. Ilgainiui jos mažėja, nes gintaras "pavargsta". Senolių patarimas gryno gintaro karoliukus ar pakabutį, po kurio laiko, perplauti po tekančiu vandeniu ir padėti rytinėje saulutėje, kad vėl pasikrautų energija ir toliau jus džiugintų...