Slapukų nustatymai x

Na, negaliu nepasidalinti šia istorija... Su gintaru ji susijusi tik tiek, kad jis joje figūruoja, kaip pirkinys, tačiau romatiškos istorijos juk visada įdomios. Juolab jei jos tikros..

Įprasta rudens diena - labiau darganota, nei saulėta. Pirkėjų mūsų galerijoje ne per daugiausiai. Po pietų, atsitiktinai užsuka garbaus amžiaus pora. Šviesaus veido moteris ir solidus jos vyras. Tiesiog pasižvagyti. Gintaro dirbiniai jiems gražūs. Pasišnekam, padiskutuojam. Ir apie gintarą ir apie gyvenimą, kuris pensininkams Lietuvoje nėra jau toks lengvas... Moters akys užkliūna už karolių. Pasiūlau pasimatuoti, jei nori. Jos akys nušvinta. Išsimatuoja kelis dirbinius, vyriškis kantriai laukia, džiaugiasi  kartu su ja, neskubina. Vienas dirbinys tiesiog "prilimpa". Tinka idealiai. Moteris nenori jo nusiimti, taip jai patinka... Padūsauja, jei tik galėčiau, jei tik turėtumėm laisvų pinigėlių... Bet, deja... Paglosčiusi atiduoda atgal. Dar šiek tiek pasikalbam, pasidairo ir atsisveikinę išeina. Pamąstau - graži pora, geri veidai... Nors galbūt ir patiria nepritekių, tačiau tai jų nepadarė piktais, nusivylusiais. Jie laimingi tuo, ką turi.

Kitas rytas. Ankstėliau atėjusi į darbą prie durų pamatau lūkuriuojantį pirkėją. Gana keista, nes dar geras pusvalandis iki parduotuvės atsidarymo. Pažįstu vakarykštį vyriškį. Skruostai išraudę, akys žiba. -"Greičiau duokite man tuos vakarykščius karolius, kuriuos žmona matavosi!  Ji mėgsta ilgiau pamiegoti, išėjau jai nežinant. Turiu suspėti iki jai prabundant. Grįšiu ir šalia lovos ant komodos padėsiu karolius. Ji pamatys juos pabudus! Tai apsidžiaugs! 

Reikėjo matyti jo veidą. Švytintį kaip mažo vaiko. Ir, be abejo, būčiau norėjusi pamatyti jos veidą. Kai pabudusi ryte ji pamatė tuos išsvajotus gintarinius karolius, kurių taip norėjo. Ir kuriuos mylintis jos vyras jai nupirko, manau atsisakydamas ko nors pats...